Įgimtasis imunitetas | Įgimtas imunitetas išsivystė evoliucijoje labai anksti prieš 750 milijonų metų, kai
išsivystė ir daugialąsčiai organizmai, ir
turi daug konservatyvių bendrų bruožų tarp atskirų organizmų, pvz.,
defensinai – toksiniai mikrobams ir grybams baltymai, randami augaluose ir
žinduoliuose, turi tą pačią tretinę struktūrą, o TLR receptoriai, atpažįstantys
mikrobų struktūras, randami nuo vabzdžių iki žinduolių.
Tai pradinis atsakas į mikrobus, kuris apsaugo, kontroliuoja ir pašalina infekciją.
Mikrobai, kurių įgimto imuniteto reakcijos nesugeba eliminuoti, yra kontroliuojami,
kol pasijungia įgytas imunitetas. |
Oda | Tiek oda, tiek gleivinių epitelis yra efektyvūs barjerai, sulaikantys
mikroorganizmus. Nedetalizuojant odą sudaro du sluoksniai: plonas išorinis
sluoksnis – epidermis ir storesnis vidinis sluoksnis – derma (arba kitaip oda).
Epidermį sudaro kelios eilės glaudžiai prigludusių epitelio ląstelių, kurių viršutinį
sluoksnį sudaro negyvos ląstelės, pripildytos vandeniui atsparių baltymų –
keratino. Derma sudaryta iš jungiamojo audinio, turi kraujagysles, plaukų
folikulus, riebalų liaukas ir prakaito liaukas.
• Riebalų liaukos gamina odos riebalus, sudarytus iš pieno ir riebiųjų rūgščių,
kurios palaiko odos pH tarp 3 ir 5, o toks pH inhibuoja daugumos
mikroorganizmų augimą. Keletas bakterijų, kurios metabolizuoja odos riebalus,
gyvena kaip simbiontai ant odos ir kartais sukelia sunkias spuogų (aknė) formas
(riebalų liaukų uždegimas). Vienas iš vaistų nuo aknė – Accutane- yra A vitamino
darinys, neleidžiantis pasigaminti odos riebalams.
• Bet koks odos pažeidimas yra mikrobų patekimo į organizmą kelias, be to odą
gali pažeisti įvairių vabzdžių įkandimai, pvz., moskitai gali pernešti pirmuonis
(maliarijos sukėlėjus), blusos marą, erkės – Laimo ligą. |
Gleivinė | Gleivinių epitelis taip pat turi nespecifinių apsiginimo priemonių, kaip ašaros,
seilės, gleivės, kurios nuplauna mikrobus, be to jose yra medžiagų žudančių
bakterijas ir virusus. Tačiau kai kurie organizmai turi išvystę mechanizmus,
padedančius išvengti šių apsiginimo priemonių. Galima paminėti gripo virusus,
turinčius paviršiuje molekules, kurios tvirtai prisiriša prie epitelio ląstelių.
Panašiai gonorėjos ląstelės turi paviršiaus išsikišimus, kuriais prisitvirtina prie
lytinių takų epitelio ląstelių. |
Fiziologiniai barjerai | Pvz., Viščiukai yra atsparūs juodligei, nes jų aukšta kūno temperatūra slopina
bakterijų augimą.
• Tačiau naujagimiai yra neatsparūs kai kurioms ligoms, nes jų skrandžio
rūgštingumas dar nėra toks didelis, kaip suaugusiųjų.
• Lizocimas, hidrolazių klasės fermentas, ardantis bakterijų sieneles; organizme
veikia kaip nespecifinis antibakterinis barjeras. Jis randamas ašarose ir gleivėse ir
skaldo bakterijų sienelių peptidoglikanų sluoksnį.
• Interferonai yra grupė baltymų, kuriuos gamina virusu infekuotos ląstelės. Be
daugelio kitų funkcijų, jie gali rištis prie šalia esančių ląstelių ir sukelti
neinfekuotų ląstelių atsparumą virusui.
• Komplementas yra grupė serumo baltymų, kurie paprastai būna neaktyvioje
būsenoje. Bet įvairūs tiek specifiniai, tiek ir nespecifiniai imunologiniai
mechanizmai gali juos aktyvuoti ir tokie aktyvuoti komplemento baltymai ardo
bakterijų membranas arba palengvina jų fagocitozę. |
uždegiminis atsakas | Audinių sužeidimas ar patekimas patogeninių mikroorganizmų sukelia eilę veiksmų,
bendrai vadinamų uždegiminiu atsaku.
Galima išskirti 3 pagrindinius uždegiminio atsako požymius:
•Vazodilacija – kapiliarų spindžio išsiplėtimas pažeidimo vietoje – sąlygoja audinio
paraudimą ir temperatūrą;
•Kapiliarų pralaidumo padidėjimas – į pažeistą audinį išeina daug baltymų turintis
skystis (eksudatas) – sąlygoja audinio patinimą (edema).
•Iš kapiliarų į audinį išeina fagocitai. Tai daugiaetapis procesas, kai fagocitai
prilimpa prie kapiliarų endotelinių ląstelių (marginacija), toliau pralenda tarp
endotelio ląstelių (ekstravazacija) ir migruoja į sužeidimo vietą (chemotaksis). |
Reaktyvusis C baltymas (CRB) – | – ūmios fazės baltymas, gaminamas kepenyse. Rišasi prie
bakterijų ir grybų ląstelių sienelės C-polisacharidų ir aktyvuoja komplemento sistemą, kuri
arba pati lizuoja patogenus arba palengvina jų fagocitozę. |
Histaminas | atpalaiduoja įvairios ląstelės esant sužeidimui. Sukelia kapiliarų ir venulių
išsiplėtimą ir pralaidumą. |
Kininas | mažas peptidas, esantis kraujo serume neaktyvioje formoje. Esant sužeidimui, jis
aktyvuojamas ir, kaip ir histaminas, sukelia vazodilataciją ir pralaidumą. Bradikininas
stimuliuoja skausmo receptorius odoje (apsauginė reakcija). |
Kraujo krešėjimo fermentai – | patekę į audinius aktyvuoja fermentinę kaskadą ir susidaro
netirpios kraujo krešėjimo komponento fibrino grandinės, apsupančios pažeistą vietą ir
neleidžiančios išplisti infekcijai po visą kūną. |
Įgimto imuniteto atsakas | Du pagrindiniai atsakai:
• Uždegimas – į infekcijos vietą pristatomi leukocitai ir plazmos baltymai, taip
pat, tai reakcijos į pažeistas ar mirusias organizmo ląsteles bei nenormalių
medžiagų susikaupimą ląstelėse ir audiniuose, pvz., kristalų.
• Priešvirusinis - Apsauga nuo virusų – pasikeitimai ląstelėse, apsaugantys jas
nuo virusų replikacijos ir padidinantys jų jautrumą sunaikinimui limfocitais,
tuo pašalinant virusinės infekcijos šaltinius. |
Įgimto imuniteto specifiškumas | • Įgimta imuninė sistema atpažįsta nedidelį tik mikrobų klasėms būdingų
molekulinių struktūrų skaičių (apie 1000 molekulių), o įgyta imuninė sistema
atpažįsta daug platesnį spektrą svetimų tiek mikrobinių, tiek ir nemikrobinių,
medžiagų (apie 107 antigenų).
• Mikrobų medžiagos, stimuliuojančios įgimtą imunitetą, vadinamos su
patogenais asocijuotomis molekulinėmis struktūromis (PAMP, angl.
pathogen-associated molecular pattern);
• Įgimta imuninė sistema taip pat atpažįsta endogenines molekules, gaminamas
arba atpalaiduojamas pažeistų ar žuvusių ląstelių;
• Tokios medžiagos vadinamos su pažeidimu asocijuotomis
molekulinėmis struktūromis (DAMP, angl. damage-associated molecular
pattern); |
PAMP IR DAMP | dsRNR - labai svarbi kai kuriems replikuojantiems virusams;
Nemetilinta CpG DNR seka bakterijose;
Tipiški mikrobams baltymai, prasidedantys N-formilmetioninu.
DAMPs gali susidaryti kaip rezultatas ląstelių pažeidimo infekcijos metu, dėl
cheminių toksinų, nudegimų, traumų, sumažėjusio kraujo pritekėjimo. Tai nėra
ląstelių apoptozės struktūros |
PAMP IR DAMP atpažinimas | • PAMP ir DAMP atpažinimui įgimta imuninė sistema naudoja kelių tipų ląstelinius
receptorius ir tirpias molekules, esančias kraujyje ir gleivinių sekretuose.
• PAMP ir DAMP atpažįstantys receptoriai vadinami struktūras
atpažįstančiais receptoriais.
• Šiuos receptorius ekspresuoja fagocitai (makrofagai ir neutrofilai),
dendritinės ląstelės, epitelinės ląstelės ir daugelis kitų audinių ir organų
ląstelių.
• Kraujyje ir ekstraląsteliniuose skysčiuose yra tirpių baltymų,
atpažįstančių PAMP.
Susirišus ląstelės struktūras atpažįstančiam receptoriui su PAMP ar DAMP,
perduodamas signalas ir aktyvuojamos priešmikrobinės ir uždegiminės tos
ląstelės funkcijos.
Tirpios molekulės padeda pašalinti iš kraujo ir ekstraląstelinių skysčių mikrobus,
sustiprindamos jų paėmimą į ląsteles arba aktyvuodamos ekstraląstelinius
sunaikinimo mechanizmus. |
PAMP IR DAMP receptorių raiška | • Kai kurie TLR receptoriai ekspresuojami ant ląstelių membranų kur jie gali surišti
ekstraląstelinius patogenų PAMPs. Kiti TLR ekspresuojami ant endosominių
membranų ir suriša mikrobų nukleino rūgštis, kurie buvo sufagocituoti.
• Ląstelės taip pat turi citoplazminius mikrobinių infekcijų jutiklius: NLR šeimos
baltymus, atpažįstančius bakterijų peptidoglikanus ir RLR receptorius,
atpažįstančius virusinę RNR.
• Lektino tipo receptoriai ant plazminės membranos atpažįsta grybų glikanus. |
Toll-like arba toll receptorius | Tol pavadinimas kilęs nuo drozofilos geno, dalyvaujančio embriogenezėje
formuojant nugaros-pilvo ašį. Vėliau buvo atrasti Tol baltymai, dalyvaujantys
vaisinių muselių atsake prieš mikrobus. Žinduoliuose homologinės Tol baltymui
struktūros buvo pavadintos Toll-like receptoriais.
Šiuo metu žinoma jau 11 Tol receptorių, pav. Parodyti 9.
• TLRs yra membraniniai glikoproteinai, kurių ekstraląstelinė dalis suriša ligandą, o
citoplazminė dalis, vadinamas TIR domenas, perduoda signalą;
• TLR suriša visų klasių mikroorganizmų ir pažeistų ląstelių produktus;
• Ligandų rišimasis prie TLR sukelia TLR dimerizaciją, o heterodimerai padidina TLR
specifiškumą.
• TLR specifiškumą padidina ir įvairios papildomos molekulės, kaip MD2, CD14 ir
kt. |
Toll-like receptorių aktyvavimas | • TLR surišus mikrobinį ligandą ir įvykus dviejų TLR dimerizacijai, aktyvuojami keli
signalo perdavimo keliai.
• Suartėjus dviejų TLR TIR domenams, pritraukiami taip pat TIR domeną turintys
adapteriniai baltymai MyD88 arba TRIF, kurie palengvina pritraukimą ir
suaktyvinimą įvairių baltymų kinazių, kurios savo ruožtu suaktyvina
transkripcijos faktorius.
• Pagrindiniai transkripcijos faktoriai, suaktyvinami TLR signalinimo yra
branduolinis faktorius kB (NF-kB), aktyvacijos baltymas 1 (AP-1), interferono
atsako faktorius 3 (IRF3) ir IRF7.
• NF-kB ir AP-1 stimuliuoja genų, koduojančių daugelį molekulių, reikalingų
uždegiminiam atsakui, ekspresiją.
• Visi TLR, išskyrus TLR3, naudoja adapterį MyD88, ir gali aktyvuoti NF-kB ir
indukuoti uždegiminį atsaką. TLR3 naudoja TRIF adapterį ir aktyvuoja
IRF3, ko pasekoje produkuojami I tipo interferonai alfa ir beta reikalingi
atsakui prieš virusus.
• TLR4 gali sukelti ir uždegimą ir antivirusinį atsaką |
Citozoliniai NOD receptoriai | Citozolinių receptorių yra dvi didelės klasės, tai NOD ir RIG like receptoriai.
• NOD-like receptoriai (nucleotide-binding oligomerization domain-like receptor
(NLRs)), tai virš 20 skirtingų citozolinių baltymų, surišančių DAMPs ir PAMPs ir
pritraukiančių kitus baltymus į signalinius kompleksus, kurie sukelia uždegimą,
aktyvuodami transkripcijos faktorių NF-kB, kaip TLR.
• NOD receptoriai randami įvairiose ląstelėse – fagocituose, gleivinių epitelinėse
ląstelėse, kitų audinių epitelinėse ląstelėse.
• Inflamasoma, specializuotas kompleksas, susidarantis kaip atsakas į PAMPs ir
DAMPs, yra sudaryta iš NLR, adapterio ir fermento kaspazės-1. Inflamasoma
dalyvauja uždegiminių citokinų IL-1 ir IL-18 aktyvių formų gamyboje.
• Įvairūs NOD receptorių sutrikimai (polimorfizmas, mutacijos) sukelia
uždegimines ligas, pvz., žarnų Krono ligą, sisteminį uždegimą – Blau`s sindromą,
autouždegiminį sindromą (paveldimą periodinį karščiavimą) ir kt. |
Citozoliniai RIG-like receptoriai | Įgimtos imuninės sistemos sugebėjimas nustatyti patogenus citoplazmoje yra labai
svarbus, kadangi dalis virusų gyvenimo ciklo, kaip viruso genų transliacija ir
virusinių dalelių surinkimas vyksta citoplazmoje. Be to, yra mikroorganizmų, kurie
sugeba išvengto fagocitinių pūslelių ir patenka į citoplazmą, taip pat
mikroorganizmų gaminami toksinai gali padaryti tiek plazminėje tiek endosomų
membranose poras ir per jas patekti į citoplazmą.
•RIG-like receptoriai (retinoic acid-inducible gene (RLR)) yra citozoliniai receptoriai
virusinei RNR, sukeliantys antivirusinių I tipo interferonų gamybą.
•Ekspresuojami daugelyje ląstelių, įskaitant leukocitus ir įvairių audinių ląsteles.
•Surišus virusinę vienspiralę ar dvispiralę RNR, aktyvuojami IRF3 ir IRF7, o šie
transkripcijos faktoriai sukelia I tipo interferonų gamybą. Gali aktyvuoti ir NF-kB
transkripcijos faktorių |
Manozės receptoriai - | membraniniai lektinai, DEC205 ir MMR (makrofagų manozės
receptorius) surišantys mikrobų d-manozę, l-fukozę ir N-acetil-d-gliukozaminą ir
palengvinantys jų fagocitozę. Turi CRD (carbohydrate-recognition domain) ar CRD-like
domenus.
• Dektinai - tai |
Dektinai | tai pagrinde dendritinių ląstelių receptoriai, surišantys grybų antigenus;
• Dektinas-1 suriša grybų β-gliukaną, CRD ir ITAM-like motyvas. Aktyvacija
skatina fagocitozę ir Src and Syk kinazes. Syk – skatina ROS (reactive oxygen
species), NF-κB aktyvaciją, bei vėlesnį uždegiminių citokinų sintezę;
• Dektinas-2 –Priešgrybiniam imunitete. Jų CRD suriša manozės tipo
karbohidratus. Funkcinis receptorius α-mannans. Dalyvauja antibakteriniame
imunitete ir alergijose. Surišimas stimuliuoja dendritinėse ląstelėse citokinų ir
kitų baltymų gamybą, kurie sukelia uždegimą ir stimuliuoja įgytą imunitetą. |
Mincle | (macrophage-inducible C-type lectin) – viduląstelinius ir extraląstelinius Ag.
Suriša mikobakterijas, grybus ir nekrotines ląsteles. |
• DC-SIGN | (dendritic cell-specific ICAM3-grabbing nonintegrin) – suriša tam tikrus virusus
ir mikrobus, (HIV-1, HCV, dengue virus, CMV, ebola virus), bei kitus mikrobus
Leishmania and Candida species. Ekspresuojamas ant monocitų kilmės nesubrendusių
DC, per NF-κB moduliuoja TLR. |
• DNGR-1 | (DC NK lectin group receptor-1) – pažeistų ląstelių DAMP, mikrobiniai
ligandai nežinomi. |
Mannose-binding lectin (MBL) | atpažįsta karbohidratinius PAMP ant bakterijų, virusų,
pirmuonių ir grybų. |
Epitelinių ląstelių barjeras | Fizinis barjeras – glaudus ryšys tarp epitelinių ląstelių blokuoja mikrobų
patekimą;
• Epitelinės ląstelės gamina priešmikrobines medžiagas – baltymus defensinus
ir katelicidinus;
• Epitelinis sluoksnis turi intraepitelinius T limfocitus, sekretuojančius
citokinus, aktyvuojančius fagocitus ir nužudančius infekuotas ląsteles. |
Defensinai | i tai maži katijoniniai peptidai, kuriuos gamina epitelinės ląstelės,
neutrofilai, NK ląstelės ir citotoksiniai T limfocitai. Tiesioginis toksiškumas
mikrobams (bakterijoms ir grybams) ir aktyvuojant ląsteles. |
Katelicidinai | esant virusinei, bakterinei ir grybinei infekcijai epitelinių
ląstelių (keratinocitų), makrofagų ir neutrofilų gaminami 18 kD prekursoriniai
baltymai, kurie, veikiant uždegiminiams citokinams ir mikrobų produktams,
suskaldomi į du apsaugines funkcijas turinčius peptidus. Labai heterogeniška
baltymų grupė. |
Profesionalūs fagocitai” | Profesionalūs fagocitai” – makrofagai ir neutrofilai – pirma apsiginimo linija nuo
mikrobų, praėjusių epitelinį barjerą.
Atlieka dvi pagrindines funkcijas:
Paima į vidų ir nužudo mikrobus;
Gamina įvairius citokinus, sukeliančius uždegimą, ir sustiprina
priešmikrobinį kitų ląstelių veikimą infekcijos vietose;
Makrofagai taip pat dalyvauja pažeistų audinių atstatyme. |
Dendritinės ląstelės | Atlieka esminį atpažinimo ir efektorinį vaidmenį įgimtame imunitete.
• Tarpsta epitelyje ir daugumoje kūno audinių, ekspresuoja (daugiausia iš visų
ląstelių) įvairiausių tipų TLR ir citoplazminius struktūras (PAMPs ir DAMPs)
atpažįstančius receptorius;
• Plazmacitoidinės dendritinės ląstelės yra pagrindinis I tipo priešvirusinių
interferonų šaltinis. Ekspresuoja endosominius TLR (TLRs 3,7,8,9), atpažįstančius
virusų nukleinines rūgštis.
• Įjungia ir nukreipia įgytą T ląstelių imuninį atsaką, paimdamos į vidų mikrobinį
baltyminį antigeną, nunešdamos jį į limfinius mazgus, kur randasi naivios T
ląstelės, perdirbdamos baltyminį antigeną taip, kad jį atpažintų T ląstelės.
• TLR signalas sukelia dendritinėse ląstelėse kostimuliatorinių molekulių ir citokinų
ekspresiją, kurie reikalingi naivių T ląstelių aktyvacijai ir diferenciacijai į įvairių
tipų efektorines T ląsteles: Th1, Th17 ir kt.
Plazmacitoidinės dendritinės ląstelės, nes morfologiškai panašios į plazmines
antikūnus gaminančias ląsteles. |
NK ląstelės | NK limfocitai yra įgimto imuniteto ląstelės, žudančios virusais ir viduląstelinėmis
bakterijomis infekuotas organizmo ląsteles.
• Nereikia kloninio pasidauginimo ir diferenciacijos, nedidelė receptorių įvairovė.
• Sudaro nuo 5 iki 15% vienbranduolių ląstelių kraujyje ir blužnyje, daug kepenyse,
nėščiųjų gimdoje.
• Identifikuojamos kaip CD16 ir CD56(zmogaus) ekspresuojančios ir CD3
neekspresuojančios ląstelės. |
NK ląstelių efektorinės funkcijos | NK ląstelių efektorinės funkcijos yra nužudyti infekuotas ląsteles ir aktyvuoti
makrofagus suardyti fagocituotus mikrobus.
• NK ląstelės, kaip ir CTL, turi granules, kuriose yra baltymai perforinai ir
granzimai. Granzimai – fermentai, pradedantys ląstelių taikinių apoptozę.
• Po virusinės infekcijos kelias pirmas dienas kol aktyvuojamos CTL ląstelės,
virusinę infekciją kontroliuoja NK ląstelės. Jos yra aktyvuojamos citokinais IL-12,
IL-15, IFN ir naikina infekuotas ląsteles, ypač jei jos ekspresuoja mažiau I klasės
MHC molekulių. Be to, NK ląstelių gaminamas INF γ aktyvuoja makrofagus
suardyti fagocituotus mikrobus. Ši nuo IFN γ priklausoma NK-makrofagų reakcija
gali kontroliuoti viduląstelinių bakterijų, tokių kaip Listeria monocytogenes
infekciją keletą dienų ar savaičių, taip leidžiant susidaryti nuo T ląstelių
priklausomam atsakui, kuris galutinai sunaikina infekciją.
• NK ląstelės gali nužudyti ir vėžines ląsteles |
•Intraepiteliniai T limfocitai | randami odos ir gleivinių epitelyje, ekspresuojantys αβ
ar γδ (gama delta) TCR. Atpažįsta peptidinius ir nepeptidinius antigenus; |
Limfocitai su ribotu antigenų specifiškumu | •Natūralios kilerinės T ląstelės (NKT);
Funkcijos – sekretuoja citokinus, aktyvuoja fagocitus ir nužudo infekuotas ląsteles.
•B ląstelės, gaminančios antikūnus su ribotu specifiškumų rinkiniu (natūralius
antikūnus): B-1 B ląstelės ir ribinių (marginalinių) zonų B ląstelės;
•Pagal funkcijas šios ląstelės artimesnės įgimto imuniteto efektorinėms ląstelėms,
nei įgyto imuniteto.
Išskiriamos kartais atskirai kaip innate lymphoid cells (ILCs), limfocitai kurie neturi
T,B, mieloidinių ir dendritinių žymenų ir savybėmis artimesni įgimtam imunitetui.
Innate lymphoid cells (ILCs) - iš bendro limfoidinio pirmtako kilusios įgimto
imuniteto ląstelės. Neturi B ir T ląstelėms būdingų antigeninių receptorių
(Neaktyvūs RAG). Funkcijos labai skirtingos, dalies panašios į Th, kitų primena NK
ląsteles. |
Putliosios ląstelės | Putliosios ląstelės randasi odoje ir gleivinių epitelyje šalia kraujagyslių;
• Ekspresuoja TLRs, kuriems surišus ligandus, įvyksta granulių turinio išleidimas į
aplinką: vazoaktyvių aminų (histamino), išplečiančių kraujagysles ir
padidinančių jų pralaidumą, ir proteolitinių fermentų, ardančių bakterijas ir
neutralizuojančių jų toksinus;
• Gamina ir sekretuoja lipidinius mediatorius (prostaglandinus) ir citokinus
(TNF), sukeliančius ūmius uždegimus;
• Putliųjų ląstelių produktai veikia kirmėles ir atsakingi už alerginių ligų
simptomus. |
tirpiosios įgimtojo imuniteto efektorinės molekulės | Kraujyje ir tarpląsteliniame skystyje randasi įgimto imuniteto tirpios molekulės,
veikiančios kaip:
Opsoninai – rišasi prie mikrobų ir įgalina neutrofilus, makrofagus ir
dendritines ląsteles per jų receptorius opsoninams fagocituoti mikrobus;
Komplemento aktyvavimas;
Rišasi prie mikrobų ir sukelia uždegiminius atsakus, pritraukiančius daugiau
fagocitų, arba tiesiogiai nužudo mikrobus;
Tai įgimtojo imuniteto humoralinė atšaka. |
Natūralūs antikūnai | Natūralūs antikūnai gaminami ir randami organizme dar prieš patenkant
antigenui. Jie atpažįsta bendras mikrobų, pažeistų ar mirusių ląstelių
molekulines struktūras;
• Natūralūs antikūnai paprastai yra IgM klasės ir atpažįsta mikrobų karbohidratus
ir lipidus, ypač fosfolipidus, bet ne baltymus.
• Apsaugo nuo bakterinių infekcijų (patogenų neutralizavimas, komplemento
aktyvavimas, nuo Ak priklausomas citotoksiškumas) ir palengvina apoptotinių
ląstelių fagocitozę (tolerancijos saviems reguliavimas);
• Natūralūs antikūnai prieš ABO kraujo grupių antigenus svarbūs transplantacijoje; |
Komplemento sistema | Komplemento sistemą sudaro keletas plazmos baltymų, kurie kartu opsonizuoja
mikrobus, pritraukia fagocitus į infekcijų vietas ir gali tiesiogiai nužudyti mikrobus.
Pirmame komplemento aktyvinimo etape vyksta mikrobų molekulių atpažinimas.
Klasikinis kelias – plazmos baltymas C1q rišasi prie antikūnų Fc dalies,
prisirišusių ant mikrobų ar kitų struktūrų;
Alternatyvus kelias – komplemento baltymas C3 tiesiogiai rišasi prie
mikrobų struktūrų;
Lektininis kelias – plazmos baltymas – manozę surišantis lektinas (MBL) -
rišasi prie manozės liekanų ant mikrobų glikoproteinų ir glikolipidų.
MBL priklauso kolektinų šeimai. C-type Lectin Receptor – CLR
Komplemento aktyvinimą sudaro proteolitinė kaskada, kurioje neaktyvūs
prekursoriniai fermentai, vadinami zimogenais, pakeičiami į aktyvias proteazes,
kurios skyla ir toliau sukelia proteolitinį aktyvumą kitų komplemento baltymų
kaskadoje. |
Atpažinimas mikrobų vienu iš trijų kelių pritraukia ir sujungia papildomus
komplemento baltymus | Atpažinimas mikrobų vienu iš trijų kelių pritraukia ir sujungia papildomus
komplemento baltymus į proteazių kompleksus – C3 ir C5 konvertazių
kompleksus.
• C3 konvertazė skaldo C3 į C3a ir C3b.
• C3a atpalaiduojamas ir stimuliuoja uždegimą kaip chemoatraktantas
neutrofilams.
• C3b atlieka opsonino funkciją ant mikrobų paviršiaus ir pritraukia kitus
komplemento baltymus, sudarydami C5 konvertazę, kuri veikia panašiai
kaip C3 konvertazė.
• C5a sekretuojamas ir veikia kraujagysles, sukeldami plazmos baltymų ir skysčių
pratekėjimą į infekcijos vietas, o
• C5b ant mikrobų paviršiaus pritraukia kitus komplemento baltymus C6, C7, C8 ir
C9, sudarydami MAC (membrane attack complex) kompleksus, kurie formuoja
transmemraninius kanalus, kurie pažeidžia membrana ir sukelia lizę |
Pentraksinai | Pentameriniai plazmos baltymai, kuriems priklauso C-reaktyvusis baltymas
(CRP), serumo amyloidas P (SAP), pentraksinas PTX3.
• Rišasi prie bakterijų, grybų, virusų, negyvų ląstelių ir aktyvuoja klasikinį
komplemento kelią, surišdami C1q.
• CRP koncentracija serume infekcijos metu padidėja iki 1000 kartų.
Gamina kepenys, stimuliuojamos citokinų IL-1 ir IL-6.
• CRP, SAP ir kiti baltymai, kurių koncentracijos išauga stimuliuojant IL-1
ir IL-6, vadinami ūmios fazės reaktantai. |
Kolektinai | – šeima trimerinių ir heksamerinių baltymų;
Atstovai - 3 tirpios efektorinės molekulės
•Manozę surišantis lektinas (MBL); tirpus struktūras atpažįstantis
receptorius, aktyvuoja lektininį komplemento kelia, veikia kaip
opsoninai.
•Plaučių alveolių surfaktantiniai baltymai SP-A ir SP-D. atlieka
plaučiuose opsoninų funkcijas, gali tiesiogiai inhibuoti bakterijų
augimą ir aktyvuoti makrofagus. |
Fikolinai | – plazmos baltymai, struktūriškai panašūs į kolektinus, tik galvutė
sudaryta iš fibrinogenų, atpažįstančių karbohidratus. Aktyvuoja lektininį
komplemento kelią.
MBL priklauso kolektinų šeimai. C-type Lectin Receptor – CLR |