Genų fondas | Sudarytas iš visų genų alelių |
Įnašas į genų fondą | Visi besidauginantys individai daro įnašą į fondą |
mikroevoliucija | Keičiantis kartoms ir veikiant tam tikriems veiksniams, populiacijos genų fondas kinta. |
Veiksniai, dėl kurių keičiantis kartoms kinta populiacijos genų fondas | mutacijos, migracija, genų dreifas, gamtinė atranka. |
Mutacijų reikšmė | lemia naujų alelių atsiradimą |
Migracija, genų dreifas ir gamtinė atranka | lemia tolesnę alelio sklaidą |
Mutacijos sąvoką apima 2 dalykus | procesą, dėl kurio atsiranda mutacijos
mutacijos proceso padarinius |
Didžiausios reikšmės mutacijos | Tos, kurios susijusios su tinkamumo genais |
Neutralios mutacijos | svarbios kaip molekuliniai žymenys bei laikrodžiai, rodo evoliucinius ryšius |
Nukleotidų pakaitų dažnis | Kai kuriems genams tenkantis pasikeitimas skaičiuojamas metais |
Evoliucinės divergencijos laiko matas | Vidutinis nukleotidų pakaitų dažnis. Svarbu evoliuciniams tikslams. |
Priklausomybė tarp genetinių skirtumų masto ir divergencijos laiko | Nėra idealiai tiesinė. Skiriasi kartų keitimosi greitis, mutacijos ne visada būna neutralios |
Atsiskyrimo nuo bendrų protėvių laikas | Neutralių mutacijų fiksacijos populiacijoje laikas yra proporcingas mutavimo per generaciją dažniui |
Neutralių mutacijų skirtumai rūšyse | Kuo seniau atsiskyrė rūšis, tuo daugiau skirtumų bus. Kuo daugiau laiko praeina nuo bendro protėvio, tuo daugiau skirtumų susikaupia lyginamose homologinėse DNR atkarpose. |
Tranzicija | Purinas pakeičiamas purinu ir atvirkščiai |
Transversija | Purinas pakeičiamas pirimidinu ir atvirkščiai |
Misense | Pasikeičia kodonas į kitą |
Nonsense | Dėl VNP pasikeičia kodonas į STOP kodoną |
Poslinkio mutacija | Įvyksta dėl transpozonų ir jų sukeliamų delecijų ir insercijų. Nuskaitomas visas genas neteisingai. Turi didelį poveikį fenotipui |
Chromosomų aberacija | Chromosomų struktūros pokyčiai, lemti pažaidų bei dvigrandžių DNR trūkių. Pirminės pažaidos tampa mutacijomis tik įvykus replikacijai arba reparacijai ir susiformavus dvigrandžiams trūkiams. |
Poliploidija | chromosomų skaičiaus pokyčiai kartotiniais chromosomų rinkiniais |
Aneuploidija | pavienių chromosomų pokyčiai |
Genomo mutacijų poveikis | nuo tinkamumo padidėjimo iki sterilumo |
Vieno geno mutavimo per generaciją dažnis (µ) | Išreiškia mutacijos, galinčios įvykti bet kurioje kartoje, tikimybę |
Daugumos genų mutavimo dažnis | nuo 10-4 iki 10-6 |
Mutavimo dažnio nustatymas | Jei paverčia nefunkcionaliu - lengviausia aptikti. Mutacija dar gali sumažinti raiška/pakelti raišką |
Prarasta genetinė rūšies įvairovė | gali atkurti tik mutacijos. Dėl mutacijų retumo, atkūrimo laikas - ilgas. |
Migracija | Galimybė aleliui pasklisti dėl rūšies judėjimo iš populiacijos į populiaciją |
Genų srautas | Individų judėjimas iš populiacijos į populiaciją tokiu būdu leidžiant judėti genams. |
Migracijos poveikis | Migracija keičia alelių dažnius atskirose subpopuliacijose, bet nekeičia alelių dažnių metapopuliacijoje
Migracija mažina tarpopuliacinę ir didina vidupopuliacinę diferenciaciją |
Introgresija | Tarprūšinis genų srautas, kai vykstant giminingų rūšių hibridizacijai viena rūšis įgyja kitos rūšies genų. Didina išnykimo riziką. Šakalai su šunimis. |
Atsitiktinis genų dreifas | atsitiktiniai alelio dažnio svyravimai, dėl imties paklaidos. Pasireiškia mažuose subpopuliacijose |
Nukrypimai nuo tėvinės populiacijos | Kadangi apvaisinime iš gametų fondo dalyvauja tik lytinių ląstelių dalis, alelių dažniai šioje gametų dalyje dėl atsitiktinumo dažnai nukrypsta nuo tėvinei populiacijai būdingų alelių dažnių. Keičiantis kartoms, gali labai stipriai skirtis alelių dažniai lyginant vaikų ir tėvų kartas. |
Atsitiktinė alelių fiksacija ir genetinė diferenciacija | Vienoje populiacijoje gali didėti vieno alelio dažnis, kitose – mažėti arba didėti kito alelio dažnis. Priešingai nei migracija, didina skirtumus tarp subpopuliacijų, prarandamas heterozigotiškumas (nes vyksta alelių fiksacija) |
Užfiksuotas alelio svarba | Gali būti užfiksuotas tiek žalingas, tiek neutralus, tiek naudingas alelsis |