T ląstelių išėjimas iš limfmazgių

S1P daug kraujyje ir limfoje, bet mažai limfiniuose audiniuose, kur juos degraduoja fermentas S1P liazė. Susidaręs koncentracijų gradientas reikalingas perėjimui ląstelių iš audinių į cirkuliaciją, kuris vyksta S1P prisirišus prie S1PR1. •S1PR1 yra su G baltymu sujungtas receptorius. Cirkuliuojančios T ląstelės turi nedidelį kiekį S1PR1 receptorių savo paviršiuje, nes kraujo S1P rišasi prie receptorių ir susirišus jie internalizuojami (paimami į ląstelių vidų). Patekus T ląstelėms į limfmazgį, kur S1P nedaug, po kelių valandų receptoriai vėl pradedami ekspresuoti. Šių kelių valandų pakanka T ląstelei susitikti antigeną pateikiančią ląstelę. • Naivios T ląstelės po susidūrimo su antigenu aktyvuojamos, t.y. Pradeda diferencijuotis į efektorines T ląsteles. Tai reiškia, jog keičiasi ekspresija chemokinų receptorių, S1PR1 ir adhezijos molekulių jų paviršiuje. •Kol T efektoriai pasidaugina kloniniu būdu ir diferencijuojasi, S1PR1 ekspresija kelias dienas slopinama ir tai reguliuoja taip vadinami I tipo interferonai, ekspresuojami įgimto imuninio atsako į infekciją metu. Stimuliavimas antigenu ir interferonai kartu padidina T ląstelių membranos baltymo CD69 ekspresiją. Šis baltymas rišasi prie S1PR1 ir blokuoja jį, kol nesibaigia diferenciacija